Naujienos

2018-10-23

Antrosiose 1000 km lenktynėse pasiektas rekordas išsilaikė net 15 metų

2001m. po atlikto pirmojo gyventojų surašymo Lietuvoje gyveno 3 483 972 žmonės.

Pasaulio visuomenę supurtė rugsėjo 11-osios teroro aktai JAV, kur tuo metu viešėjo ir Prezidentas Valdas Adamkus.

Balandžio 1-ąją atidarytas Grūto parkas, pelnęs jo įkūrėjams ironišką Nobelio (Šnobelio) premiją.

Pasaulio ekranuose žiūrovai išvydo pirmąjį Hario Poterio filmą, o Juozas Statkevičius pristatė savo kolekciją Paryžiaus aukštosios mados savaitės programoje.

Automobilių sporte ryškiausią pėdsaką ir vėl paliko rugpjūčio 8-12 dienomis Palangą drebinusios antrosios paeiliui maratoninės 1000 km automobilių lenktynės.

Antrosiose 1000 km lenktynėse pasiektas rekordas išsilaikė net 15 metų

„2000-aisiais debiutavę 1000 km lenktynėmis Palangoje net minčių neturėjome, jog antrosios gali būti prastesnės, juolab – neįvykti“, - maratoninių lenktynių pradžią didžiausiame šalies kurorte prisimena pagrindinis jų iniciatorius ir rengėjas, VšĮ „Promo Events“ direktorius Darius Jonušis, kartu su kolektyvu dabar besiruošiantis jubiliejinei, jau 20-ajai automobilių sporto fiestai, vyksiančiai kitų metų liepą.

Iš tiesų, pirmųjų sėkmingai pasibaigusių maratoninių bei anksčiau rengtų panašių lenktynių patirtis leido kolektyvui labai aiškiai pajusti, ko reikia norint surengti 1000 km lenktynes, apie kurias ne vieną dieną kalbėtų tiek jų dalyviai, tiek žiūrovai.

Pasak D. Jonušio, rengiantis antrajam automobilių maratonui organizatoriams daug padėjo ir Palangos miesto meras Egidijus Rimkus, išleidęs specialų potvarkį, kuriame buvo apibrėžtos lenktynių rengimo peripetijos, numatyti savivaldybės atstovai, atsakingi už šį renginį.

Pirmą kartą 1000 km lenktynėse dalyvavo ir trys užsienio komandos. Visos – iš kaimyninės Latvijos.

Tačiau žvalgų sulaukta ir iš kitų užsienio valstybių. Tai buvo geras ženklas, liudijantis, jog renginiu domimasi. Todėl viltasi, jog 1000 km lenktynėse po metų kitų galima tikėtis didesnio būrio užsienio lenktynininkų.

Jei beveik visas prieš metus vykusias debiutines 1000 km lenktynes merkė lietus, tai 2001-aisiais Palangos žiede skaisčiai švietė saulė ir nenukrito nė lašas. Nors vos už 10 km esančioje Kretingoje pliaupė lietus.

Tačiau nemenkai daliai žiūrovų, nusprendusių pasinaudoti proga ir prieš finišą pasilepinti puikiu oru Palangos pliaže, ši aplinkybė gerokai pagadino nervus. Būrys sirgalių nespėjo į didžiausią susidomėjimą jiems keliantį finišą ir iš pajūrio lenktynių trasos prieigose pasirodė tada, kai nugalėtojai ir prizininkai jau laistėsi pergalės šampanu.

O ant aukščiausiojo nugalėtojų pakylos laiptelio stovėjo „Automodus 5“ komandos lenktynininkai Vytautas Venskūnas ir Alfredas Kudla, su „Porsche 993 RSR“ automobiliu 1000 km distanciją įveikę per neįtikėtinai trumpą laiką – 8 val. 52 min.
„Automodus“ 2001-ųjų lenktynėse turėjo net penkias komandas, o aukščiausią rezultatą pasiekė būtent „Porsche“ automobiliu važiavęs duetas.

Alfredas tuo metu varžėsi Vokietijos „Porche Carrera Cup“ lenktynėse, o ir Vytautas būdavo dažnas svečias įvairiose Vokietijos trasose. Todėl nepriekaištingai veikusi technika, labai retai tų metų Palangos lenktynėse pasirodęs saugos automobilis ir be mažiausios klaidos vairavę sportininkai sugebėjo finišuoti per mažiau nei 9 valandas.

V. Venskūnui tai buvo antroji pergalė paeiliui, o A. Kudlai – pirmoji. Antrą kartą paeiliui lenktynes laimėjo sportininkai, vairavę „Porsche“ markės automobilį.

Tačiau tada nei nugalėtojai, nei automobilių sporto aistruoliai nė nenumanė, jog šis lenktynių trukmės rekordas išsilaikys net 15 metų, iki pat 2016 m. liepos 23-sios, kai nuo „ENEOS 1006 km lenktynių“ starto prabėgus 8 val. 44 min. 55,924 sek., pirmasis lietuviškojo automobilių maratono finišo liniją kirs „General Financing by Pitlane“ „Porsche 911 GT3 Cup“ automobilis, kurį į pergalingą finišą atvairuos komandos lenktynininkas, olandas Sebastiaanas Bleekemolenas.

„Žinoma, tokie pasiekimai džiugina ir yra geidžiami kiekvienos komandos, kiekvieno sportininko, - prieš penkis metus atvykęs į 15-ąsias maratonines lenktynes kalbėjo pirmojo rekordinio pasiekimo autorius V.Venskūnas. - Tačiau tada su Alfredu ne mažiau džiaugėmės suteikę žiūrovams akivaizdžią pamoką, jog negalima vienu metu vaikytis dviejų zuikių ir orientuotis į 10 val., kiek truko „šlapios“ pirmosios lenktynės...“

V.Venskūno ir A.Kudlos pasiekimą galima laikyti unikaliu ir todėl, kad komandos garbę jie gynė tik dviese, todėl ir krūvis sportininkams teko kur kas didesnis.

Žiūrovai pastebėjo, jog lyderiai link pergalingo finišo vairavo itin susikaupę, tačiau kai persvara tapo daugiau nei akivaizdi, V. Venskūnas leido sau net tokią retą žiedinių lenktynių prabangą – truputį praverti jų „Porsche“ šoninį langelį ir pamojuoti aistruoliams...

Absoliučios įskaitos ir laisvosios klasės nugalėtojai net 25 ratais pranoko „Automodus 4“ komandos sportininkus Arūną Strumskį, Rimgaudą Statnicką ir Raimundą Slaboševičių, kurie vairavo „BMW 330d“.

Tai buvo pirmas bandymas Palangoje triumfuoti dyzeliniu automobiliu. Vakarų Europos valstybėse būtent dyzeliniai automobiliai tuo metu populiarėjo ilgų nuotolių lenktynėse, nes jie dėl mažesnių degalų sąnaudų mažiau laiko praleisdavo pildydami ištuštėjusius degalų bakus.

„Automobus 4“ ekipa šį automobilį atsivežė turėdama rimtų ambicijų. Tai buvo labai pažangi technika, tačiau pergalei vien technikos nepakako. Antroji bendrosios įskaitos vieta buvo aukščiausias dyzelių pasiekimas Palangoje ir savotiškas pavyzdys, jog laimėti (ar bent mėginti laimėti) galima ir ne benzininiu automobiliu.

Atkakliausia kova 2001 m. virė dėl antrosios ir trečiosios vietų. Svajūnas Čebatorius, Saulius Girdauskas, Kęstutis Narkevičius ir Linas Vaitekūnas iš „Chrustik“ ekipos su „Mitsubishi Lancer Evo III“ antriesiems prizininkams pralaimėjo tik 13,328 sek. ir buvo priversti tenkintis trečiąja vieta. Arba džiaugtis sau už nugaros palikę dar 17 ekipų. Beveik tiek pat, kiek jų dalyvavo pirmosiose lenktynėse.
Ralio varžyboms ruoštas keturiais ratais varomas jų „Mitsubishi“ savo privalumus turbūt būtų galėjęs parodyti, jei lenktynes būtų merkęs lietus. Tačiau ant sauso asfalto šios ekipos nariai taip ir nesugebėjo pavyti dyzelinio BMW, nors atkakli kova virė iki pačių paskutiniųjų metrų.

Beje, „Chrustik“ komandoje važiavęs vienas tituluočiausių Lietuvos lenktynininkų S.Girdauskas Palangoje sėkmę bandė dar ne vieną kartą, tačiau jo pergalių kolekcijoje 1000 km lenktynių nugalėtojo taurės vis dar nėra.