2019-02-26
2011-ieji prasidėjo „Arabų pavasariu“ pramintais neramumais, kai Tunise ir Egipte nuversti ilgus dešimtmečius šalis valdę lyderiai. Japoniją supurtė galingas žemės drebėjimas, sukėlęs vieną didžiausių cunamio bangų. Stichija sugriovė Fukušimos branduolinę jėgainę, o išsilydžius keliems reaktoriams į aplinką pateko radiacija. Ši nelaimė laikoma didžiausia branduoline katastrofa nuo sprogimo Černobylyje. Nuo gamtos stichijų kentėjo ir Jungtinės Valstijos, kai per šalies pietus, vidurio vakarus ir šiaurės rytus vienas po kito ritosi galingi uraganai. O Lietuvoje bene didžiausios įtampos kupini įvykiai rutuliojosi tradicinėse, jau 12-tą kartą pamečiui Palangoje vykusiose maratoninėse automobilių lenktynėse, apie kurias tęsiame pasakojimų ciklą.
Trejus metus laukta pergalė
Kai Vytauto gatvėje tradiciniame renginį pradedančiame lenktynininkų parade aistruoliai apspito įmantriai išdažytą Martyno Samuičio ir Arūno Gransko 1000 km batalijoms parengtą „Honda Civic Type-R“, ko gero nedaugelis, jei išvis radosi tokių, pagalvojo, jog stovi šalia būsimųjų nugalėtojų bolido.
Greta tokių monstrų kaip „Spyker C8 Laviolette GT2“, „Ferrari F430 Challenge“, „Dodge Viper“ ar dominavusių BMW šis japonų gamintojų kūrinys atrodė kuklokai.
Ar valios masyviu raumenynu nepasižymintis keturratis atlaikyti maratoninių lenktynių naštą? Juolab, kad jį vairuoti pasišovė tik du, tiesa, nemenką patirtį sukaupę vyrai. Tačiau į lenktynių pabaigą vis labiau pasireikšiantis nuovargis galėjo ir jų neaplenkti?
Tačiau atlaikė ir meiliai vadinama „Hondikė“, ir lenktynininkai, o lietaus merkiamo kurorto padangę skrodė margaspalviai fejerverkai, skirti dvyliktųjų, paeiliui čia surengtų „Omnitel 1000 km lenktynių“ nugalėtojų „Neiluva-Martin sport“ ekipos garbei.
M. Samuitis su A. Gransku pirmieji kirto finišo liniją, greičiausiai, per 9 val. 38 min. 35,594 sek., nuvažiavę visą 1000 km distanciją sudarančius 334 ratus.
Tai buvo pirmoji po ilgų trejų laukimo metų lietuvių iškovota pergalė, kurią sirgaliai sutiko itin džiaugsmingai.
Šeimininkams – dar du nugalėtojų pakylos laipteliai
Nuo laimėtojų atsilikusi 2 ratais, antroji 1000 km lenktynių finišo liniją kirto kita lietuviška - „Rimo“ komanda - Rimantas Blažulionis, Saulius Vitkauskas ir tada dar tik kylanti automobilių sporto žvaigždė Vaidas Navickas, kurie vairavo dyzelinę BMW 330.
Tik trečiąja vieta 2011-aisiais buvo priversti tenkintis iki lenktynių pagrindiniais favoritais laikyti „Snoras Spyker Squadron“ ekipos lenktynininkai Jonas Gelžinis, Peteris Dumbreckas ir Tomas Coronellas, vairavę „Spyker C8 Laviolette GT2“ automobilį. Jie laimėjo kvalifikacines varžybas, pasiekė naują trasos rekordą (P. Dumbreckas, 1 min. 18,674 sek.). Britas per pagrindines lenktynes įveikė ir greičiausiąjį ratą (1min. 19,153sek.), tačiau daugiau pasiekti jau neįstengė.
Azarto lietus nevėsino
Jei prieš tai dvejus metus sportininkus vargino didžiuliai karščiai, tai 2011 metais nuo lenktynių vidurio Palangą merkė lietus.
Tačiau ne jis vėsino azartą, o už ryžtą šlapioje trasoje siekiant pergalės ne vienai komandai nedvejojant galima būtų skirti prizą.
Tačiau bene labiausiai jo nusipelnė favorite laikyta „Snoras Spyker Squadron“. 127 rate jos atstovai pasiekė didžiausią greitį, o artėjant lenktynėms į pabaigą važiavo turėdami tik dvi pavaras.
Kai iki finišo teskyrė 60 ratų, liko tik viena, trečioji pavara. Tačiau visko matę sportininkai, gerbdami susirinkusius žiūrovus, nesudėjo ginklų, o kovėsi iki pat paskutiniųjų metrų.
„Kartais ir trečiasis nugalėtojų pakylos laiptelis būna toks pat aukštas ir brangus, kaip ir pirmasis. Ypač – kai įdėta tiek jėgų ir ryžto“, - po lenktynių kalbėjo T. Coronellas.
Prizo už ryžtą kovoje dėl pergalės ne mažiau nusipelnė ir „Artas Racing“ komanda.
Kaip kitaip, jei ne skrydžiu iš 41-osios į ketvirtąją poziciją pavadinsi daugiau nei įspūdingą šuolį, kurį jos atstovai Darius Baltramiejūnas, Artūras Mrazauskas, Dainius Kablys ir Valdas Valiukevičius atliko su šioje trasoje tais metais debiutavusiu „Lexus IS F GT?“
„Fast Lap“ favoritų pergalė
Didžiausiu Baltijos šalyse automobilių sporto festivaliu tituluojamą šventę Palangoje ir 2011 m papildė įvairios akcijos ir atrakcijos, drag‘o varžybos, estrados ir pramogų pasaulio žvaigždžių sprintas ir kitos, o „Samsung Fast Lap“ dalyviai jėgas aiškinosi net dvi dienas.
Žiūrovus masino ir šių lenktynių populiarumą nemenka dalimi įtakojantys itin greiti automobiliai. Ne veltui minia ilgai laikė apspitusi kruopščiai sukonstruotą „Xtra Racing“ ekipos „Audi Xtra“, kurio ratus suko net 620 AG pajėgumo variklis, įgalinantis 100 km/val. greitį pasiekti jau po 3,2 sek.
Lenktynininkai pateisino viltis, o finalą laimėjo vienu pagrindinių favoritų laikytas Paulius Insoda, pergalę šventęs ir išvakarėse galingiausių A3000+ klasėje. Jis su jau minėtu „Audi Xtra“ vieną trasos ratą įveikė per 1 min. 23,833 sek. Antrąją vietą užėmė Jonas Poškus su „Mitsubishi Lancer Evo VI“ ratą apsukęs per 1 min. 24,435 sek. ir pranokęs trečiuoju prizininku tapusį Vytą Bilinską, vairavusį irgi tokį pat automobilį, kaip ir antrasis prizininkas.
Išsikovojo vietą po saule
Palangoje nepastebimai prabėgo keturios, kupinos įvykių ne tik trasoje, lenktynių savaitgalio dienos, padovanojusios ir saldų pergalės džiaugsmą, ir nusivylimo kartėlį.
„Pirmoji vieta – tik viena, o dėl jos kaunasi pusšimtis komandų. Todėl 49-ios iškart priverstos atidėti viltis kitiems metams. Tačiau bemaž visos jos pažadėjo ir vėl atvykti čia siekti revanšo, o tai bene geriausias mūsų darbo įvertinimas“, - kalbėjo pagrindinis lenktynių organizatorius, „Promo Events“ direktorius Darius Jonušis.
2011 m Palangoje nugriaudėjo dvyliktosios maratoninės automobilių lenktynės. Jau tada savo ilgaamžiškumu jos pranoko daugelį sporto varžybų, rengtų šalyje.
Kur jų gyvybingumo paslaptys? Jas bene tiksliausiai tada nurodė Lietuvos Respublikos Seimo narys Česlovas Juršėnas, vadovavęs 1000 km lenktynių organizaciniam komitetui.
„Maratoninės automobilių varžytuvės Palangoje per palyginti labai trumpą jų istoriją būriui Lietuvos ir užsienio šalių sportininkų bei šio sporto aistruolių tapo savotiška Lietuvos vizitine kortele. Kartu su lenktynėmis užsieniečiams artimesnė tampa ir pati Lietuva, jos žmonės. Todėl pagrįstai galima teigti, kad 1000 km lenktynės tapo reikalingu ir naudingu ne tik sportininkams renginiu“, – taip apie šias lenktynes kalbėjo Č. Juršėnas.